Pasija pagal Matą @ šv. Kotrynos bažnyčia

Nuostabiai jaukus ir pavykęs koncertas. Nesu klasikinės muzikos gerbėjas, nes auklėjant tokia pagarba neįdiegta, o pačiam tokį sudėtingą dalyką perprasti yra sunku. Bet šį kartą viskas buvo kitaip. Bene pirmą kartą pavyko su tokiu sutelktu dėmesiu išklausyti šį ilgą (apie 3 val.) kūrinį.

Prie to prisidėjo labai jauki ir kartu skambi Kotrynos bažnyčios erdvė, kurią aplankiau pirmą kartą. Sedėjau per keliolika metrų nuo muzikos atlikėjų ir galėjau matyti ne tiek emocijas atlikėjų veiduose (jų labai nedaug), kiek pajausti muzikos kvėpavimą. Štai užgroja šita pusė, štai kita, štai viena choro pusė, štai kita ir t.t. Puikus ir dirigentas Tamiras Chassonas iš Izraelio, per daug nesiplaikstęs ir puikiai piešęs muzikos bangavimą.

Žinoma, pats kūrinys tapo epicentru. Pirmą kartą šio kūrinio nedidelę ištrauką išgirdau A. Tarkovskio filme “Veidrodis”. Ten jaunasis istorijos herojus varto rusiškų ikonų iliutracijų knygą ir groja Bacho “Pasija pagal Matą”. Iškart pagavo.

Na, ir pabaigai, viena mintis. Kūrinys skirtas paskutinėms trims Kristaus gyvenimo dienoms, t.y. Kristaus kančiai. Sedėjau ir galvojau, kad kančia mūsų laikų žmonių gyvenime jau ne antrame ar trečiame, o dar tolimesniame plane. Gal ir kenčiame kartais, bet atrodo kad nedaug, ir be to, esame linkę kentėjimą kuo greičiau pamiršti. O komforto ir malonumo siekimas tapęs pagrindiniu tikslu, gyvenimo prasme. Gyventi, kad patirti malonumą. Todėl šio Bacho kūrinio supratimas mums yra toks … “per miglą”.