Meet Dave

rež. Brian Robbins, JAV, 2008 m., trukmė 90 min.

Eddie Murphy, Elizabeth Banks, Gabrielle Union, Scott Caan, Ed Helms

Ar galima pasakyti ką nors teigiamo apie šį filmą? Kažin, bet kuo toliau žiūri, tuo labiau pradeda kilti visai kitokie klausimai, nei geras tai filmas, ar šlamštas. Mat, “Keistuolis Deivas”, vis dėlto, nėra tiesiog kvailas filmas. Anaiptol, tai yra gana kruopščiai sudėliota kino juosta, kuri ne tiesiog juokina, bet ir ramina, sutvirtina ir paguodžia.

Pažiūrėkime, kad ir į vieną pagrindinių filmo herojų - Džiną, vienišą motina, dailininkė ir puikios išvaizdos moteris. Pastebėkime, kokia seksualiai patraukli ji yra, bet ir kaip nedemonstratyviai, kukliai ji elgiasi. Džinos seksualumas - antraplanis, paslėptas, nedemonstratyvus. Taip pat ji drąsi ir energinga, vairuoja džipą, bet kartu jausminga ir moteriška (tapo paveikslus rūpinasi sūnumi).

Taip pat Džina yra našlė, jos vyras karininkas žuvo tarnyboje prieš keleta metų. Pora stipriai mylėjo vienas kitą, tas matyti Džinos tapytuose paveiksluose, degančiuose karštai raudona spalva. Bet Džina - tvirta, žuvusio vyro nuotrauka stovi ant komodos, bet pati Džina jau bręsta naujiems santykiams, juk ir augančiam sūnui reikia tėvo.

Su Džina auga baltapūkis dešimtmetis sūnus, skriaudžiamas mokykloje, bet šiaip protingas, linksmas ir geras vaikis. Didžiuojasi savo tėvu, bet nepiktai žiūri į perspektyvą turėti naują tėtį, kad ir ką tik sutiktą Deivą arba kaimyną iš už sienos.

Paklausite, kam visa tai pasakoju? Ogi tam, kad pademonstruočiau, kaip kruopščiai sudėliotas šio filmo siužetas ir pagrindiniai jo veikėjai. “Keistuolis Deivas” nėra tiesiog kvailas filmas, tai atidžiai sudėliotas statinys, kurio kiekviena detalė atlieka tam tikra funkcija.

Pavyzdžiui, Džinos heroje yra skirta moterims, kurios nelabai laimingos, galbūt paliktos vyro, o gal tiesiog nelabai mylimos. Ir galbūt nelabai patrauklios, bent jau taip galvoja apie save. Ir filmas jas ramina, sako - “žiūrėk kokia paprasta moteris Džina, nenusimena, augina sūnų, tapo paveikslus ir pabaigoje netgi susiranda vyrą”.

Arba kad ir kitas filmo epizodas. Ateivių iš kosmoso laive - sumaištis, griūna laivo kapitono autoritetas ir kas gi dėl visko kaltas? Ogi vienintelis laivo įgūlos narys, kurio odos spalva yra balta. Tai vėlgi duoklė juodaodžiams filmo žiūrovams.

Arba, kita filmo scena. Jaunesnis, ne toks patyręs, bet atviro veido ir daugiau besišypsantis policininkas sako - “tirkime šį atvejį, čia tikrai galėjo būti ateivių iš kosmoso nusileidimo vieta”. O jo porininkas - paniuręs, laiko apnešiotas policininkas tik nori mažiau darbo ir rūpesčių.

Kitaip tariant, “Keistuolis Deivas”, kaip ir daugelis antros ar trečios lygos amerikiečių komercinių filmų yra ypač griežtai sustatytas tokiu būdu, kad “nebyliai” perduotų tam tikras taisykles, nuostatas, pažiūras. Pavyzdžiui, kad “viskas bus gerai” vienišoms moterims, juodaodžiai nėra kvaili - juodaodžiams, darbštūs policininkai yra teisūs - visiems darbštiems žmonėms.

Tokiu būdu, šie filmai tampa gana keistais statiniais. Viena vertus, jie stebina siužeto nuobodumu, kita vertus - siužetas juose ne toks ir svarbus. Mat, tai greičiau ne filmas kaip argumentas, teiginys, naujo atvėrimas, o greičiau atvirkščiai - kaip gerai pažįstamo, geidžiamo, bet neturimo realybėje ieškojimas. Tai panašu į grupinės terapijos techniką, kai žmonės kalbėdami kuria kitą tikrovę.

Tik šiuo atveju, kitą tikrovę kuria filmas. Ir apsilankymas kino teatre yra patekimas į fantazijos pasaulį.